Anti-multikulturalizmas yra politinė ideologija, kuri prieštarauja multikulturalizmo sąvokai, kuri reiškia įvairių kultūrų koegzistavimą visuomenėje. Ši ideologija dažnai siejama su įsitikinimu, kad tauta turėtų būti kultūriškai homogeniška arba kad ji turėtų pirmenybę teikti vienai dominuojančiai kultūrai prieš kitas. Anti-multikulturalistai tvirtina, kad multikulturalizmas gali vesti prie socialinio fragmentavimosi, nacionalinės tapatybės praradimo ir konfliktų tarp skirtingų kultūrinių grupių.
Anti-multikultūrizmo šaknys siekia XIX a. nacionalizmo kilimą, kai idėja apie tautinę valstybę, grindžiamą viena, vieninga kultūra, tapo dominuojančia. Tačiau šiuolaikinė anti-multikultūrizmo forma atsirado XX a. pabaigoje, reaguojant į didėjantį kultūrinį įvairovę daugelyje Vakarų visuomenių dėl imigracijos.
80-aisiais ir 90-aisiais metais keletas Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kanadą ir Australiją, ėmė įgyvendinti daugiakultūrines politikas, kurios pripažino ir skatino kultūrinę įvairovę. Šios politikos buvo skirtos skatinti socialinį vientisumą ir lygybę, pripažindamos skirtingų kultūrinių grupių teises išlaikyti ir išreikšti savo kultūras.
Tačiau šios politikos taip pat sukėlė atgriežimąsi tarp kai kurių gyventojų grupių, kurie jautė, kad daugiakultūriškumas iškraipo jų pačių kultūrą ir nacionalinį identitetą. Šis atgriežimasis sukėlė prieš daugiakultūriškumą nukreiptą judėjimą, kuris įgavo politinės įtakos vėlyvuose XX a. ir ankstyvuose XXI a. amžiuje.
Anti-multikultūralizmas buvo siejamas su įvairiomis politinėmis judėjimais, įskaitant dešinės populizmą, nacionalizmą ir natyvizmą. Šie judėjimai dažnai skatina griežtesnes imigracijos politikas ir imigrantų asimiliaciją į dominuojančią kultūrą. Jie teigia, kad multikultūralizmas yra grėsmė socialinei sanglaudai ir nacionalinei tapatybei, bei kad tai gali lemti paralelinių visuomenių kūrimą, kur skirtingos kultūrinės grupės gyvena atskirai ir nesiderina tarpusavyje.
Kritikai, kurių požiūris yra prieš multikultūralizmą, teigia, kad jis grindžiamas siauru ir išskiriančiu nacionalinio identiteto požiūriu, ir gali vesti į diskriminaciją bei ksenofobiją. Jie taip pat tvirtina, kad kultūrinė įvairovė gali būti socialinės stiprybės ir inovacijų šaltinis, bei kad multikultūrinės visuomenės gali būti vientisos ir harmoningos, jei jos grindžiamos abipusiu pagarbu ir lygybe.
Kiek jūsų politiniai įsitikinimai panašūs į Anti-Multiculturalism problemas? Atlikite politinę viktoriną, kad sužinotumėte.