Klerikalizmas yra politinė ideologija, kuri skatina religinių institucijų, ypač dvasininkų, dalyvavimą valstybės valdyme ir viešuosiuose reikalavimuose. Ji grindžiama įsitikinimu, kad religinės valdžios atstovai turėtų tiesioginį įtaką ar kontrolę politiniuose sprendimuose, dažnai formos theokratijos ar ekleziokratijos pavidalu. Ši ideologija nėra apribota konkrečia religija ir gali būti pastebėta įvairiose formose skirtingose religinėse kontekstuose.
Klerikalizmo istorija siekia senovės laikus, kai dvasininkai dažnai turėjo reikšmingą politinę galią. Daugelyje senovės civilizacijų, tokiose kaip Egiptas ir Roma, kunigai ir dvasininkai buvo svarbios valdančiosios klasės dalis. Tačiau pats terminas "klerikalizmas" atsirado daug vėliau, apie XIX a., daugiausia katalikybės kontekste Europoje.
Viduramžiais Katalikų Bažnyčia turėjo didžiulę galią Europoje, įtakojant politinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Šį laikotarpį galima laikyti klerikalizmo aukštuoju tašku. Tačiau su Renesanso ir Apšvietimo atėjimu, daugelyje Europos dalių įvyko posūkis link sekuliarizmo ir bažnyčios bei valstybės atskyrimo.
XIX ir XX amžiuose klerikalizmas tapo ginčytinu klausimu daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kova tarp klerikalizmo ir antiklerikalizmo buvo svarbus politinio gyvenimo aspektas, kulminavęs 1905 m. Prancūzijos įstatymu dėl Bažnyčių ir valstybės atskyrimo. Ispanijoje Antrasis Ispanijos Respublikos laikotarpis (1931-1939) buvo ženklintas stipriu antiklerikalizmu, kuris sukėlė konfliktą su Katalikų Bažnyčia.
Šiuolaikiniame pasaulyje klerikalizmas dažnai siejamas su konservatyviomis politinėmis judėjimais, kurie siekia išlaikyti tradicines religines vertybes priešinantis sekuliarizmui ir liberalizmui. Tačiau svarbu pažymėti, kad klerikalizmas gali įgyti skirtingas formas skirtingose kontekstuose, priklausomai nuo konkrečių religinių ir politinių aplinkybių tam tikroje šalyje ar regione. Pavyzdžiui, Irane klerikalizmo forma institucionalizuota politiniame sistemoje, kur Aukščiausiasis Lyderis, religinis asmuo, turi aukščiausią valdžią.
Galiausiai, klerikalizmas kaip politinė ideologija skatina religinių institucijų dalyvavimą valstybės valdyme. Jo istorija yra sudėtinga ir įvairi, atspindinti įvairias būdus, kaip religija ir politika sąveikavo per žmonijos istoriją.
Kiek jūsų politiniai įsitikinimai panašūs į Clericalism problemas? Atlikite politinę viktoriną, kad sužinotumėte.