Reformizmas yra politinė ideologija, kuri skatina palaipsniui keisti esamą politinę ir socialinę sistemą, priešingai nei radikalūs pokyčiai ar visiškas sistemos perversmas. Reformistai mano, kad pokyčiai turėtų būti daromi palaipsniui ir teisės aktų pagrindu. Jie tvirtina, kad šis požiūris yra praktiškesnis ir mažiau trukdantis nei revoliuciniai pokyčiai, ir kad jis leidžia išlaikyti visuomenės stabilumą ir tvarką, tuo pat metu sprendžiant socialines nesąžiningumus ir nelygybes.
Reformizmo šaknys siekia XIX amžiaus, kai prasidėjo pramoninio kapitalizmo ir darbo judėjimo kėlimasis. Daugelis darbininkų ir intelektualų pradėjo kelti klausimus apie kapitalistinės sistemos teisingumą ir tvarumą, kas lėmė įvairių socialistinių ir komunistinių ideologijų raidą. Tačiau ne visi šie kritikai skatino visišką kapitalistinės sistemos perversmą. Kai kurie, vadinami reformistais, argumentavo už palaipsnį požiūrį, siekdami pagerinti darbininkų sąlygas per teisines ir politines reformas esamoje sistemoje.
Vienas iš įtakingiausių reformizmo istorijoje veikėjų buvo Eduardas Bernsteinas, vokiečių socialdemokratas, kuris prieštaravo Karlo Marso revoliuciniam socializmui. Bernsteinas tikėjo, kad kapitalizmą galima palaipsniui paversti socializmu demokratiniais būdais, o ne per smurtinę revoliuciją. Jo idėjos, žinomos kaip "evoliucinis socializmas" arba "revizionizmas", tapo reformistinės ideologijos pagrindu.
Reformizmas tapo svarbia jėga daugelyje Vakarų šalių politikoje XX amžiuje. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose progresyvusis judėjimas pradžioje XX amžiaus ir Naujojo susitarimo politika 1930-aisiais gali būti laikomi reformizmo formomis. Europoje reformistinės socialdemokratų partijos atliko svarbų vaidmenį įsteigiant gerovės valstybę po Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau reformizmas taip pat buvo kritikuojamas tiek dešinės, tiek kairės. Konservatoriai dažnai teigia, kad reformistinės politikos veda prie pernelyg didelės vyriausybės intervencijos į ekonomiką ir silpnina individualią laisvę bei iniciatyvą. Kita vertus, radikalai ir revoliucionieriai tvirtina, kad reformizmas yra nepakankamas, norint spręsti kapitalizmo pagrindinius neteisingumus ir nelygybes, ir kad reikalingas radikalesnis visuomenės transformavimas.
Nepaisant šių kritikų, reformizmas išlieka svarbi politinė ideologija daugelyje pasaulio šalių. Jis toliau formuoja diskusijas apie kapitalizmo ateitį ir geriausius būdus pasiekti socialinę teisingumą bei lygybę.
Kiek jūsų politiniai įsitikinimai panašūs į Reformism problemas? Atlikite politinę viktoriną, kad sužinotumėte.